Šiais metais "Nacionalinė ekspedicija" į kelionę leidosi atsinaujinusi. Greta patyrusių upeivių A. Bumblausko, Selemono Paltanavičiaus, Zitos Kelmickaitės, Gabrieliaus Liaudansko-Svaro, Benedikto Vanago prisijungė trys naujokai. Buvusi A. Bumblausko studentė, istorijos mokslų daktarė ir Lietuvos lenkė Barbara Stankevič bandė patėti bendražygiams naujai pažvelgti į Lietuvos ir Lenkijos santykius. Restoranų vadovas ir someljė Arminas Darasevičius gilinosi į lenkų virtuvės paslaptis. Prie komandos prisijungė ir žurnalistė, laidų vedėja bei prodiuserė Edita Mildažytė, jau turinti patirties ieškoti pasaulyje paliktų lietuvių pėdsakų.

Į paprastą klausimą – daugybė originalių atsakymų. Praeiviai kalba apie pasaulį: kas apie ką sukasi – žemė apie saulę ar atvirkščiai? Pasakoja žmonės apie istoriją: Napoleonas Bonapartas pastatė šv. Onos bažnyčią ar padėjo karaliui Mindaugui nugalėti kryžiuočius? Tačiau net ir labai išsilavinęs žiūrovas "Klausimėlyje" sužinos ką nors nauja: drauge su praeiviais laidos temą paaiškina ir geriausi tos srities žinovai.Vieni "Klausimėlį" žiūri, nes tikisi iš eksperto sužinoti ką nors naujo, kitiems labiau rūpi, ką originalaus pasakys Lietuvos gatvių ir skersgatvių praeiviai.Todėl žiūrovų laukia dvi "Klausimėlio" laidos versijos – ilgesnė, pažintinė ir trumpesnė, smagioji. "Klausimėlis" – bene vienintelė Lietuvoje TV laida, kurios žiūrovai gali pasirinkti turinį pagal savo interesus. Ilgesnės laidos trukmė – beveik pusvalandis, trumpesnė telpa į ketvirtį valandos.

Laida "Ryto suktinis" su Zita Kelmickaite skiriama tiems, kas neabejingas savo krašto žmonėms – jų meniniams pasireiškimams, gyvenimiškai išminčiai, kuri priverčia prašalaičius ir juoktis, ir verkti. Laidos kūrėja – pasiutusi – jai nepakanka tik Lietuvos, todėl kai tik yra proga, išmaišo ir pasaulio kraštus, kuriuose esama lietuvių, ir visada pasmaguriauja savitomis krašto tradicijomis. Sekmadienio rytas, 8 val.30 min. – galingiausias gražių žmonių užtaisas visai savaitei.

LRT televizijos laida vaikams "Gustavo enciklopedija" – tai ne vien pažintis su mus supančio pasaulio istorija, geografija, gamta, iškiliomis asmenybėmis. Tai tikros draugystės, tolerancijos, pozityvaus požiūrio į gyvenimą pamokėlės. Svarbiausias laidos autorių tikslas – pasitelkus fantaziją, humorą, pieštinę animaciją, visas įmanomas meninės raiškos priemones maloniai stebinti ir džiuginti žiūrovus. Per 17 laidos gyvavimo metų čia buvo sukurtas savitas pasaulis, kuriame draugiškai ir laimingai gyvena žurnalistas Gustavas, profesorius Kalėdauskas, nykštukas Benas, daygybė kitų, tikrų ir pieštų personažų. Riba, skirianti nerūpestingą vaikystę ir sudėtingą suaugusiųjų pasaulį – tarsi plonytė raudona linija, kuri čia neretai peržengiama, todėl laida skirta ne tik vaikams, bet ir visiems geros valios žmonėms.

Tiek mažas, tiek ir suaugęs galės grožėtis šunimis, katėmis, paukščiais, ropliais, vabzdžiais bei kitais gyvūnais, kuriuos dažniausiai galima laikyti ir namuose. "Laida naudinga ne tik tiems, kas jau turi, bet ir tiems, kas dar tik ruošiasi įsigyti augintinį, – sako laidos autorė ir vedėja Rasa Eilunavičienė. – Labai svarbu gyvūną pasirinkti tinkamai – jeigu, pavyzdžiui, mėgstate daug keliauti, ir neturite galimybės augintinio pasiimti drauge, šuns geriau neauginti. Be to, jeigu dažnai iškylaujate, pagalvokite, ar kas sutiks prižiūrėti jūsų gyvačių, driežų bei kitų "mielų padarėlių" ūkį". Filmuoti laidą "Mūsų gyvūnai" kūrybinei grupei visada smagu, tik reikia atidžiai stebėti, ar koks gyvūnas nesusiruošė keliauti drauge – kameros kelioniniame krepšyje įsitaisyti yra mėginusios bent kelios katės, šuo, triušis, lindo šeškas, voras – visų net neišvardinsi. Būta ir ne tokių smagių nuotykių – rengiant naujojo sezono reportažą apie vokiečių aviganius, vienas filmuojamas keturkojis herojus taip džiaugsmingai atlėkė pasisveikinti su laidos autore, kad šoktelėjęs nagais net per palaidinę perrėžė jai žastą. Veislių pristatymai, reportažai iš parodų, naudingi profesionalų patarimai, pasakojimai ne tik apie augintinius, bet ir jų šeimininkus, įdomybės iš gyvūnų pasaulio – tai tik dalis to, ką savaitgaliais išvysite žiūrėdami laidą "Mūsų gyvūnai".

Keturiomis Didžiosios Britanijos kino akademijos premijomis BAFTA apdovanotas serialas Agathos Christie kūrinių motyvais. Anglų rašytoja Agatha Christie jaunystėje svajojo tapti dainininke, o rašyti pradėjo susilažinusi su seserimi, kad parašys detektyvą. 1920 metais pasirodžiusiame jos pirmajame romane kaip personažas gimsta ekscentriškasis belgas detektyvas Erkiulis Puaro. Šis anglus kartais šokiruojantis mažas žmogeliukas smarkiai pomada priteptais ūsais ir lakiniais batais, į pagalbą pasitelkęs savo "smegenų pilkąsias ląsteles" išlukštena labiausiai supainiotą žmogžudystės bylą. Nuo Erkiulio Puaro nepabėga nė vienas nusikaltėlis. Puaro įminė 33 romanų ir daugiau nei 12 trumpų istorijų mįsles. Garsųjį personažą suvaidino britų aktorius Davidas Suchet, kilęs iš Lietuvoje gyvenusių žydų šeimos. Per 25 metus aktorius nusifilmavo kone 70-yje Puaro nuotykių serijų – ekranizuoti beveik visi A. Christie pasakojimai apie belgų detektyvą. 1985 metais D. Suchet vaidino filme apie žymųjį seklį "Trylika prie pietų stalo". Tada atliko kitą vaidmenį – Puaro ekrane įkūnijo legendinis britų aktorius Peteris Ustinovas. Kai po 4 metų D. Suchet sulaukė pasiūlymo vėl suvaidinti Erkiulį Puaro naujoje ekranizacijoje, sutiko ne iš karto. Ir įdomiausia, kad nebuvo skaitęs nė vieno A. Christie romano. Šiandien Puaro vaidmuo yra garsiausias šio aktoriaus gyvenimo darbas. "Nuotrauka iš šio serialo bus prie mano nekrologo", – kartą prisipažino aktorius. Tačiau kai 2013 metų lapkričio 13 dieną buvo nufilmuota paskutinė šio populiaraus serialo serija, aktorius pasakė: "Nėra jokių priežasčių, dėl kurių turėčiau jį dar kada nors vaidinti."

Jaukios penktadienio vakaronės LRT TELEVIZIJOS Didžiojoje studijoje. Tradicija ir dabartis,nuoširdžiai grojantys ir dainuojantys Lietuvos žmonės – mūsų dainos ir muzika. Tai, kas paveldėta ir kuriama šiandien, kas jungia mus į bendruomenę. Čia – Lietuva. Čia duosim garo!

Geidžiamiausias Didžiosios Britanijos viengungis Hju Grantas vaidina plevėsą londonietį. Vilas niekada niekur nedirbo, nes gali ramiai ir prabangiai gyventi iš tėčio palikimo. Tėtušis kadaise sukūrė kalėdinę dainelę, už kurią iki šiol plaukia pinigai. Tik nereikia manyti, kad Vilas neturi ką veikti. Maudydamas vonioje, žiūrėdamas televizorių, žaisdamas biliardą ir lankydamasis moderniuose klubuose Vilas praleidžia visą dieną. Tačiau daugiausia jo laiko tenka merginoms. Tiesa, Vilas nė su viena nedraugavo ilgiau kaip du mėnesius. Atsakomybės, santuokos, o juo labiau vaikų jis baidosi kaip velnias kryžiaus. Tačiau kartą jo požiūris į mamytes pasikeičia. Po vieno pasimatymo paaiškėja, kad vienišos mamytės visai nieko moteriškės, ir ypač dėl to, kad taip pat nesiekia rimtų santykių. Vilui pasirodo, kad jis atranda aukso gyslą. Be sąžinės graužaties vienišų tėvų susitikime jis papasakoja nuostabią istoriją apie savo dvejų metų sūnelį ir sužavi jauną vienišą mamytę Siuzę. Vilas nė neįsivaizduoja, į ką įsivėlė. Siuzė turi draugę Fioną, o ši – dvylikametį sūnų Markusą. Po nesėkmingo mamos bandymo nusižudyti vaikis nusprendžia ieškoti trečio šeimos nario, kad atsitikus nelaimei neliktų vienas. Vilas jam pasirodo tinkamas kandidatas. Markusas pradeda veikti. Pirmiausia jis išsiaiškina, kad plevėsa visai neturi sūnaus. Šiek tiek Vilą pašantažavęs, vaikis vis patogiau įsitaiso jo namuose. Vyrukai drauge žiūri televizorių, o vieną gražią dieną vienas kitam pasipasakoja apie savo meiles. Markusas įsižiūrėjo mergaitę iš mokyklos, o Vilas sutiko nuostabią moterį, kuri pamanė, kad jis turi sūnų. Berniukas ir vyriškis sudaro sandėrį – Markusas vaidins sūnų, o Vilas – tėtį. Tik ar ilgai jiems seksis apgaudinėti?..

Kassavaitinė sekmadieninė televizijos laida "Šventadienio mintys" yra religininė laida, pretenduojanti tenkinti pagrindinės tikinčiosios Lietuvos visuomenės dalies – katalikų – dvasinius poreikius. Pretenduodama būti būtent religine laida, t. y. į tikrovę žvelgianti iš apibrėžtos tikėjimo perspektyvos, o ne laida apie religiją, kur tiek į pačią religiją, tiek į tikrovę apskritai galima pažvelgti ir sekuliariu žvilgsniu, laida "Šventadienio mintys" turi tikslą kelti opias krikščioniškojo tikėjimo problemas, problemiškai, apeliuojant į šių dienų aktualijas prisiminti svarbiausius krikščioniškojo gyvenimo įvykius, aktualiai priminti krikščionybės ir katalikų bažnyčios istoriją, pasakoti apie krikščionybės bei katalikybės santykį su kitomis konfesijomis, kitais tikėjimais ir religijomis, iš krikščioniškų pozicijų kelti religijos vietos šiuolaikiniame pasaulyje, šiuolaikinio žmogaus egzistencinės akistatos su religija klausimus, taip pat iš krikščioniškų pozicijų kelti ir analizuoti šiuolaikinio pasaulio iššūkius žmonijai.